Knygrusysnaujas1.docx

34





Описание книг и актов Литовской Метрики, составил С. Л. Пташицкий, Санкт-Петербург, 1887, p. 21–39.
E. Banionis, Pratarmė", Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 5 (1427–1506). Užrašymų knyga 5, parengė E. Banionis, Vilnius, 1993, p. 35
ten pat, p. 29–30.
The Lithuanian Metryka" in Moscow and Warszaw: Reconstructing the Archives of the Grand Duchy of Lithuania, [ed.] P. Kennedy-Grimsted with the collaboration of I. Sułkowska-Kurasiowa, Cambridge (Mass.), 1984.
Н. Г. Бережков, Литовская метрика как исторический источник: О первоначальном составе книг литовской метрики по 1522 год, Москва; Ленинград, 1946, p. 105–115 (knygų bendros charakteristikos), 140–149 (aprašai).
Н. Г. Бережков, op. cit., p. 57–64, 149–151.
Čia turima omenyje E. Banionio išvada žr.: E. Banionis, Lietuvos Metrikos knygos: sąvoka, terminas, definicija", Lietuvos istorijos metraštis. 1988 metai, Vilnius, 1989, p. 146: Taigi žodis knygos" LDK raštinėje XV–XVI a. sandūroje – jos raštvedybinės dokumentacijos pavadinimas sąvokos lygmeniu. XVI a. antrajame ketvirtyje ši sąvoka sukonkretėja, tampa išplėstiniu pavadinimu – terminu valdovo raštinės knygos"".
Э. Банионис, К вопросу о генезисе книг Литовской Метрики (последняя четверть ХV в.)", Lietuvos Metrika. 1988 metų tyrinėjimai, sudarytojai E. Banionis, Z. Kiaupa, Vilnius, 1992, p. 42–43.
K. Pietkiewicz, Księga 9 wpisów (записей) Metryki Litewskiej, układ i zawartość, oraz jej kontynuacja do roku 1518 z archiwum Radziwiłłowskiego", Lietuvos Metrika. 1991–1996 metų tyrinėjimai, sudarė Z. Kiaupa ir A. Urbanavičius, Vilnius, 1998, p. 17–20.
D. Antanavičius, Originalių Lietuvos Metrikos XVI a. knygų sąrašas", Lietuvos istorijos šaltiniai, t. 4, sudarė A. Dubonis, Vilnius 2012, p.157–184.
S. Lazutka, I. Valikonytė, J. Sinkevičiūtė, Įvadas", Lietuvos Metrika (1533–1535). 8-oji Teismų bylų knyga (XVI a. pabaigos kopija), spaudai parengė I. Valikonytė, S. Lazutka, N. Šlimienė ir kt., Vilnius, 1999, P. XII–XV. Taip pat plg. vėlesnį LM 227-os knygos aptarimą, žr.: I. Valikonytė, W poszukiwaniu modelu układu najstarszych ksiąg spraw sądowych Metryki Litewskiej", Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktas. Kontekstas. Interpretacija, Vilnius, 2007, p. 101–103. A. Grušos kritinės pastabos dėl I. Valikonytės išvadų, žr.: А. Груша, Канцылярыя Вялікага княства Літоўскага 40-х гадоў ХV – першай паловы ХVI ст., Мінск, 2006, р. 105.
Банионис, Э., К вопросу о генезисе книг Литовской Метрики (последняя четверть ХУ в), Lietuvos Metrika: 1988 metų tyrinėjimai, Vilnius, 1992, p. 8–45.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 12 (1522–1529). Užrašymų knyga 12, parengė D. Antanavičius ir A. Baliulis, Vilnius, 2001, p. 119. Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų bylų knyga (XVI a. pabaigos kopija), spaudai parengė S. Lazutka, I. Valikonytė ir kt., Vilnius, 1997, p. 41.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 7 (1506–1539). Užrašymų knyga 7, parengė I. Ilarienė, L. Karalius, D. Antanavičius, Vilnius, 2011.
Н. Г. Бережков, op. cit., p. 26–28, 35.
Šalia LM 7-os knygos vertėtų paminėti pasiuntinybių LM 595-os knygos atvejį: Российский государственный архив древних актов, f. 389, ap. 1, d. 1–2 [toliau –LM; naudotasi LVIA saugomais mikrofilmais], kn. 595, l. 1–45; The Lithuanian Metryka, p. A-6. Publikuota: Сборник князя Оболенского №1. Книга посольская Великого княжества Литовского 1506, Москва, 1838. Didžioji jos dalis yra 1506 ir 1507 metų pasiuntinybių reikalų nuorašai užfiksuoti taip pat LM 8-oje ir LM 7-oje knygose. Yra keletas dokumentų iš 1522 metų A. Goštauto kanceliarijos, kurių nėra LM 7-oje knygoje. Kas idomiausia tie 1522 dokumentai užfiksuoti dar kitoje LM 11-oje knygoje, žr.: Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 11 (1518–1523). Užrašymų knyga 11, parengė A. Dubonis, Vilnius, 1997, nr. 113 (1522 09 10), 114 (1522 09 08).
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 14 (1524–1529). Užrašymų knyga 14, parengė L. Karalius, D. Antanavičius, Vilnius, 2008.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15 (1528–1538). Užrašymų knyga 15, parengė A. Dubonis, Vilnius, 2002.
LM, kn. 226, 1–139v.
Lietuvos Metrika (1533–1535). 8-oji Teismų.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 19 (1535–1537). Užrašymų knyga 19, parengė D. Vilimas, Vilnius, 2009.
LM, kn. 21, l. 1–244.
LM, kn. 23, l. 1–203.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 17 (1530–1536). Užrašymų knyga 17, parengė L. Karalius ir D. Antanavičius, Vilnius, 2015.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 20 (1535–1537). Užrašymų knyga 20, parengė R. Ragauskienė ir D. Anatavičius, Vilnius, 2009.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 523 (1528 m.). Viešųjų reikalų knyga 1, parengė A. Baliulis, A. Dubonis, 2006.
Н. Г. Бережков, op. cit., p. 26–28.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 10 (1440–1523). Užrašymų knyga 10, parengė E. Banionis, A. Baliulis, Vilnius, 1997.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 11.
А. Груша, Канцылярыя Вялікага княства, р. 111.
Lietuvos Metrika (1540–1543). 12-oji Teismų bylų knyga (XVI a. pabaigos kopija), parengė I. Valikonytė, N. Šlimienė, S. Viskantaitė-Saviščienė, L. Steponavičienė, Vilnius, 2007.
Метрыка Вялiкага княства Лiтоўскага. Кнiга 28 (1522–1552 гг.). Кнiга запiсаў 28, падрыхтоўка тэкстаў да друку i навук. апарат В. Мянжынскi, У. Свяжынскi (Калекцыя «Помнiкi», t. 1), Менск, 2000, № 1–108.
Hipotetiškai nuo 1530 m. turėjo būti pradėtos vesti atskiros lotyniškos teismų bylų knygos Palenkei ir magdeburginiams LDK miestams, nes iš teismo reikalų knygų, pradedant nuo LM 226-os (1529–1534) knygos, visai dingsta lotyniški dokumentai (А. Груша, Канцылярыя Вялікага княства, p. 108), tačiau pačios knygos išliko tik nuo 1538 metų. Pirmosios 1538–1541 metų Palenkės knygos originalas neišliko, bet išliko jos transkripcija XVIII a.. AGAD, Litewska Metryka-Transkripcja, 207, pp. 1-701., žr.: The Lithuanian Metryka", p. A-11, 109 (Palenkės knygų serija).
LM, kn. 524, l. 1–34. Išspausdinta žr.: Литовская Метрика. Отделы первый и второй. Часть третья: книги публичных дел. Том 1., Юрьев, 1914, stp. 1–88. (Русская историческая библиотека, t. ХХХ).
А. Груша, Канцылярыя Вялікага княства.
I. Valikonytė, W poszukiwaniu modelu", p. 97–111; I. Valikonytė, Teismo dokumentų Lietuvos Metrikoje repertuaras", Istorijos šaltinių tyrimai, t. 2, sudarė A. Dubonis, Vilnius, 2010, p. 109–124.
В.С. Менжинский, Книга записей Метрики Великого княжества Литовского № 17 как источник по социально-экономической истории Белоруссии и Литвы", Книга в Белоруссии, Минск, 1988, p. 89–98.
Т. А. Топалова, Задачи изучения истории великокняжеской канцелярии Жигимонта I Старого периода канцлерства О. М. Гаштольда: (По материалам книг-копий Литовской Метрики, 1522–1539 гг.)", Вопросы историографии и источниковедения дооктябрьского периода, Москва, 1992, p. 5–27.
В.С. Менжинский, Документальный состав книг Записей Литовской Метрики за 1522–1552 гг.", Lietuvos Metrika, p. 46–70.
I. Valikonytė, W poszukiwaniu modelu", p. 111.
S. Lazutka, I. Valikonytė, G. Kirkienė, J. Karpavičienė, Įvadas", Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų, p. IX–X.
I. Valikonytė, W poszukiwaniu modelu", p. 103–104.
И.Т. Касавин, Принцип милосердия: заслуживает ли доверия субъект познания?" Эпистемология&Философия науки, т. 26, № 2, 2013, p. 5. D. K. Henderson, The principle of charity and the problem of irrationality (translation and the problem of irrationality), Synthese, Vol. 73, No. 2, 1987, p. 225–252.
R. McKitterick, Conclusion", The Uses of Literacy in Early Medieval Europe, red. R. McKiterick, Cambridge 1990, p. 320: Literacy – – was not only a quantitative matter of who could read and write, and a kind of technology. It was also a mentality, a form of ideology through which power could be constructed and influence exerted, a frame of mind and a framer of minds". Geras lietuviškas rašytinės (rašto) kultūros termino vartosenos (priešpastytas sakytinės (žodžio) kultūros terminui) ir tyrimo pavyzdys yra Vytauto Ališausko darbai, žr.: V. Ališauskas, Sakymas ir rašymas. Kultūros modelių tvermė ir kaita Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius, 2009.
А. Груша, Канцылярыя Вялікага княства, р. 147–148.
Ten pat, р. 150–152.
Ten pat, р. 148.
Ten pat, p. 149–150.
Skirtingai nuo kitų lotyniškų raštininkų M. Turas aiškiai įvardytas kaip vienas LM 12-os knygos lotyniškų tekstų nurašytojas lotyniškų dokumentų įrašų grupes antraštėje, žr.: Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 12, p. 550.
Taip pat plg. su kalbos filosofo Johno Searlo mintimis apie institucijas žmonių galvose", žr.: Éric Monnet, P. Navarro, Les institutions sont-elles dans la tête? Entretien avec John Searle", Tracés. Revue de Science humaines, 17/2009, p. 243–258.
L. J. D. Wacquant, Socialinės prakseologijos link: Bourdieu sociologijos struktūra ir logika", P. Bourdieu, L. J. D. Wacquant, Įvadas į refleksyviąją sociologiją, Vilnius, 2003, p. 41–49.
E. Banionis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinių tarnyba XV–XVI a., Vilnius, 1998, p.150–168.
R. C. Head, Filing by the book: Accumulating and managing records in early modern chancelleries", [internetinė prieiga, žiūrėta 2016 09 25] https://www.academia.edu.
Žr.: А. Груша, Канцылярыя Вялікага княства, р. 84–92.
Plačiau žr.: J. Kloosterhuis, Amtliche Aktenkunde der Neuzeit. Ein hilfswissenschaftliches Kompendium", Archiv für Diplomatik, Band. 45, 1999, p. 465–563 [internetinė prieiga, žiūrėta 2016 09 25] http://www.gsta.spk-berlin.de/uploads/pdf_aktenkunde/aktenkunde_gesamt.pdf.
E. Savisčevas, Suvaldyti chaosą: bandymas naujai tirti Ldk Kazimiero suteikčių knygą", Lietuvos istorijos šaltiniai, t. 1, sudarė D. Baronas ir D. Antanavičius, Vilnius, 2008, p. 117–123.
Plg. skyrius Dirbtinės atminties pergalė. Aktų knygos." žr.: А. Груша, Документальная письменность Великого княжества Литовского (конец ХIV – первая треть ХVI в.), Минск, 2015, p. 260–289.
Waldemaras Chorążyczewskis rašo, kad įrašų knygos Lenkijos Karalystėje iki XVI a. vidurio atliko daugiau atminimo" funkciją (funkcja memoratywna) žr.: W. Chorążyczewski, Kancelaria księgi wpisów czy kultura księgi wpisów?" Dzieje biurokracji, t. IV, część 1, pod redakcją A. Góraka, K. Latawca i D. Magiera, Lublin – Siedlce, 2011, p. 93–95. Plg taip pat, W. Krawczuk, Modernizacja czy stagnacja? Przemiany kancelarii koronnej XVI – XVIII wieku", Dzieje biurokracji, t. V, część 1, Lublin – Toruń – Włocławek, 2013, p. 126.
Vertimų pavyzdžiai, žr.: R. Ragauskienė, Dingę istorijoje. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos privatūs archyvai, Vilnius, 2015, p. 24, 158–164.
E. Savisčevas, op. cit., p. 115–116 (išnaša nr. 1), 118–119.
Pavyzdžiui: В.С. Менжинский, Документальный состав", p. 46–70; Радзивиловские акты из собрания Российской национальной библиотеки: Первая половина ХVI в., сост. М. М. Кром (Памятники истории Восточной Европы: Источники ХV–ХVII вв., t. 6), Москва-Варшава, 2002.
I. Valikonytė, W poszukiwaniu modelu", p. 108–109.
S. Lazutka, I. Valikonytė, J. Sinkevičiūtė, Įvadas", p. XVII.
А. Груша, Канцылярыя Вялікага княства, р. 105.
Visi pasikartojimai sužymėti, žr.: L. Karalius, Pratarmė", Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 14, p. 10–18. Taip pat plg. su A. Grušos padaryta lentele, kurioje pateiktos raštininkų darbo grafikas pagal šias paantraštes iš LM 12-os, LM 224-os ir LM 14-os knygų (А. Груша, Канцылярыя Вялікага княства, р. 184–185.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 7, nr. 238 (Krokuva, 1524 02 –), 248 (Krokuva, 1524 12 01), 252 (Krokuva, 1525 08 24), 287 (Vilnius, 1529 – –).
А. И. Груша, Канцылярыя Вялікага княства, p. 135.
L. Karalius, op. cit., p. 10–18.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 12, p. 119.
Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų, nr. 252, 253.
I. Valikonytė, W poszukiwaniu modelu", p. 108–109.
S. Lazutka, I. Valikonytė, G. Kirkienė, J. Karpavičienė, Įvadas", p. X–X.
Paskaičiuota pagal dalykinę rusėniškų dokumentų rodyklę žr.: Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 12, p. 671 (жаловати), 711 (чоломъбитье).
А. Груша, Канцылярыя Вялікага княства, р. 106.
Skundų raštų lietuviškas terminas yra darbinis ir remiasi Pirmo Lietuvos Statuto žodyne pateiktomis reikšmėmis, platesnėmis nei dabartinės lietuvių kalbos žodžio skundas: жаловати – conqueror – kaltinti, pateikti ieškinį, skųstis ir жалоба – negotium, propositio, querela – ieškinys, kaltinimas, skundas (Pirmasis Lietuvos Statutas. Tekstai senąja baltarusių, lotynų ir senąja lenkų kalbomis, t. 2. d. 1, Vilnius, 1991, p. 354).
Tai E. Banionio vertimas, žr.: E. Banionis, Lietuvos Metrikos knygos", p. 140.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 14, p. 77.
А. И. Груша, Канцылярыя Вялікага княства, c. 105–106. LM 14-tos knygos klasifikacija turėjo problemų, plg. su G. Choroškevič teiginiu: Trečiame dešimtmetyje, tiesiogiai dalyvaujant žemės iždininkui ir raštininkui Bohušui Bohovitinavičiui buvo sudaryta dabartinė Centrinio valstybinio senųjų aktų archyvo Lietuvos Metrikos užrašymų knyga Nr. 14, kurioje daug inventorių, kuo ji skiriasi nuo kitų, jai dalinai vienalaikių Lietuvos Metrikos knygų Nr. 12 ir Nr. 15" А. Л. Хорошкевич, Литовская Метрика, состав и пути формирования", Исследования по истории Литовской Метрики, т. 1, Москва, 1989, p. 18–19.
Išvados padarytos remiantis rusėniškų dokumentų dalykine rodykle, žr.: Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 14, p. 507–596.
Ten pat, nr. 64, 65.
Žr.: J. Machovenko, Teisingumo vykdymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Diskusiniai klausimai, Vilnus, 2007. Būtina atkreipti dėmesį, kad sąvoka teisingumo vykdymas" turi būti suprantama daug plačiau nei tai daro Jevgenij Machovenko. Tesingumo vykdymas– tai valdovo valdžios vykdymas par exellence, žr.: A. M. Hespanha, Paradigmes de légitimation, aires de gouvernement, traitement administratif et agents de l'administration", Les figures de l' administrateur. Institution, réseaux, pouvoirs en Espagne, en France et au Portugal 16e–19e siècle, sous la directions de R. Descimon, J.-F. Schaub, B. Vincent, Paris, 1997, p. 19–28.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 11, nr. 138 (1522 11 29).
E. Banionis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, p. 157–160.
D. Antanavičius, Originalių Lietuvos Metrikos", p.168–169.
I. Valikonytė, Teismo dokumentų", p. 119–122.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 14, nr. 88–89, 134–139, 164, 247, 274, 277.
I. Valikonytė, Teismo dokumentų", p. 121.
Apie Lenkijos Karalystės Karališkosios Metrikos ir Mazovijos Metrikos įrašų specifiką, žr.: S. Kętrzyński, Zarys nauki o dokumencie polskim wieków średnich, Warszawa, 1934, p. 423; A. Wolff, Metryka mazowiecka. Układ pierwotny. Sposób rejestracji, Warszawa, 1929, p. 94–128.
K. Pietkiewicz, Wielkie Księstwo Litewskie pod rządami Aleksandra Jagiellończyka (1492 — 1506), Poznań, 1995, p. 36.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 14, nr. 248.
A. de Boüard, Manuel de diplomatique française et pontificale, t. 1: Diplomatique générale, Paris 1929, p. 206–207.
L. Karalius, op. cit., p. 8–10.
Ten pat.
Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų, nr. 202.
LM 224-os knygos publikacijoje šie atvejai gerai matyti, nes vieno dokumento skirtingi nuorašai publikuoti ne ištisai, o sužymint skirtybes prie pirmojo nuorašo žr.: Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų, nr. 358=367=370 (publikacijoje sužymėtos tekstų skirtybės pastabose prie nr. 358); nr. 364=378 (publikacijoje sužymėtos tekstų skirtybės pastabose prie nr. 364). Taip pat, plg., ten pat, nr. 517=518.
Литовская Метрика. Том 1., Петербург, 1903, stp. 523. (Русская историческая библиотека, t. ХХ). Panaši antraštė taip pat yra LM 8-os knygos įrašų serijai 1506–1508 m. (nr. 389–416), iš dalies dubliuojančiai LM 222-os knygos aktus: Лет(а) 1506, индик(т) 10. Тутъ пишуть с(я) листы судовые и теж про памят". (Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 8 (1499–1514). Užrašymų knyga 8, parengė A. Baliulis, R. Firkovičius, D. Antanavičius, Vilnius, 1995, p. 292).
Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų, nr. 242.
Plačiau žr.: A. Dubonis, Pratarmė", Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15, p. 7–9.
D. Antanavičius, Originalių Lietuvos Metrikos", p. 168: Metryka spraw sądowych, uchwały ziemskie, poselstwa różne i niektóre daniny od roku 1528 do roku 1534, w koło ogniła, najduje się kart wypadłych, które się nie dzierżą i nie całe są, tak że złożyć trudno, 36".
Tai pirmojo įrašo nustatyta data pagal jame užfiksuotą teislaikio terminą. Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15, nr. 1.
A. Dubonis, op. cit., p. 7.
L. Karalius, op. cit., p. 16, 18.
I. Valikonytė, W poszukiwaniu modelu", p. 107–108.
K. Pietkiewicz, Księga 9 wpisów", p. 17–21.
A. Dubonis, op. cit., p. 7.
Н. Бережков, op. cit., p. 110.
I. Valikonytė, Teismo dokumentų", p.115.
Литовская Метрика. Том 1., Петербург, 1903, stp. 523. (Русская историческая библиотека, т. ХХ).
I. Valikonytė, Teismo dokumentų", p.116. Plg. Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų, nr. 328; Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15, nr. 51.
I. Valikonytė, Teismo dokumentų", p.116. Н. Бережков, op. cit., p. 111.
S. Lazutka, I. Valikonytė, J. Sinkevičiūtė, Įvadas", p. XV.
ten pat. Daug plačiau šis fiskalinis aspektas yra aptartas kitoje vietoje: I. Valikonytė, Teismo dokumentų", p. 116.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 11, nr. 89–150.
Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų, nr. 1–38.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 11, nr. 88.
A. Gąsiowski, Itineraria dwu ostatnich Jagiellonów", Studia Historyczne, zesz. 2(61), 1973, p. 263–265.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 7, nr. 381, 381.1, 381.2, 381.3, 381.4.
LM, kn. 226.
Lietuvos Metrika (1533–1535). 8-oji Teismų.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 19.
LM, kn. 21.
Fragmentas smulkiau aptartas, žr.: A. Dubonis, op. cit., p. 8–9.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 17.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 20.
Fragmentas smulkiau aptartas, žr.: A. Dubonis, op. cit., p. 8–9.
LM, kn. 524, l. 1–34. Išspausdinta žr.: Литовская Метрика. Отделы первый и второй, stp. 1–88.
А. Груша, Канцылярыя Вялікага княства, р. 106.
Ten pat, р. 105.
А. Груша, Документальная письменность, p. 270.
А. Груша, Канцылярыя Вялікага княства, р. 108–113.
D. Antanavičius, Originalių Lietuvos Metrikos", p.168–169: początku nie masz (LM, kn. 17); początku w niej nie masz (LM, kn. 226); początku i prefacyjej nie masz (LM, kn. 20), plg. ta księga cała (LM, kn. 227) ir ten rok kończy się na dwu arkuszch wypadłych, a insze całe (LM, kn. 19) ir całe księgi (LM, kn. 21), na początku karta naruszona (LM, kn. 23).
Lietuvos Metrika (1533–1535). 8-oji Teismų, p. 27.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 19, p. 51.
Ten pat, nr. 1–15.
Ten pat, nr. 16–249.
LM, kn. 21, l. 39 v.
Ten pat, l. 34–39.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 17, nr. 510.
LM, kn. 21, l. 224v., 230.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 17, nr. 1–501.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 17, nr. 504–510.
А. Груша, Канцылярыя Вялікага княства, р. 108–109 (таблiца 5.1).
Pirmas įrašytas dokumentas (Vilnius, 1529 04 18) ir antras (Vilnius, 1531 03 30) yra patvirtinimo, išduoto Krokuvoje (1532 02 20) pagrindas (juo patvirtinti du pirmieji dokumentai) žr.: LM, kn. 226, l. 1–4.
Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų, nr. 525.
L. Karalius, op. cit., p. 11.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 12, nr. 713.
Pagal chronologinį dokumentų sąrašą, žr.: Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15, p. 310. Iš esmės jie yra knygos pabaigoje žr.: ten pat, nr. 208 (Krynkos, 1529 11 15), 214 (Krokuva, 1530 10 20), 217 (–), Nr. 227–229 (apie 1530 metų pabaigą).
I. Ilarienė, Chronologinis dokumentų sąrašas", Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 7, p. 767.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15, p. 129.
A. Dubonis, op. cit., p. 7.
Pasinaudota A. Dubonio pasiūlytu Kapočio–I. Hornostajaus knygos" analize, kurios pagrindas buvo LM 15-oje ir LM 224-oje knygose besidubliuojantys nuorašai. Knygų publikacijose besidubliuojantys nuorašai: 1) Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 17, nr. 105 = Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15, nr. 97; 2) nr. 110= nr. 98; 3) nr. 122 = nr. 102; 4) nr. 145 = nr. 110; 5) nr. 147= nr. 113; 6) nr. 151= nr. 112; 7) nr. 231 = nr. 132; 8) nr. 282 = nr. 119; 9) nr. 290 = nr. 123; 10) nr. 291 = nr. 122; 11) nr. 342 = nr. 133; 12) nr. 407 = nr. 148; 13) nr. 408 = nr. 137; 14) nr. 414 = nr. 130; 15) nr. 417 = nr. 129.
Chronologiškai vėlesni nei 1533 birželio mėn. penkiolika Vilniuje išduotų raštų nuorašai išmėtyti antroje knygos dalyje tarp Krokuvoje išduotųjų žr.: LM, kn. 226, l. 87–139v. Žr.: ten pat, l. 87v–88v. (1533 11 15), 88v–89v (1534 03 17), 92v–94 (1534 01 04), 94v–95 (1534 01 10), 104–106v (1533 12 07), 106v–108 (1533 12 12), 108v–109v (1533 12 13), 109v–111 (1533 12 13), 111–113 (1533 12 17), 113–115 (1533 12 18), 116–117v (1534 01 18), 122–122v (1535 07 02), 133v–135v (1534 03 19), 137v–139 (1534 05 15), 139–139v (1534 05 17).
LM, kn. 21, l. 244.
LM, kn. 23, l. 1–1v.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15, nr. 175. Išnuomota po Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių mirties (1538 02 18), o sutarties tekste nurodyta įvesdinimo į muitinių valdymą data yra 1538 06 29 žr. Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15, p. 303 (Pastabos). Yra išlikęs lotyniškas variantas, publ.: W. Pociecha, Królowa Bona (1494–1557), Kraków, 1954, t. 3, Dodatki, p. 212–213, nr. 10 (1538 m.).
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15, nr. 157–158 (1537 m. pabaiga), 195 (1537 12 07).
Ten pat, nr. 155 (1537 m. pabaiga – 1538 m. pradžia).
Ten pat, nr. 160 (1538 02 14).
Paskaičiuota remiantis chronologiniu dokumentų sarašu, Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 20, p. 316–317.
Pirmas įrašytas dokumentas (Vilnius, 1529 04 18) ir antras (Vilnius, 1531 03 30) yra patvirtinimo, išduoto Krokuvoje (1532 02 20) pagrindas (juo patvirtinti du pirmieji dokumentai), LM, kn. 226, l. 1–4.
Chronologiškai vėlesni nei 1533 birželio mėn. penkiolika Vilniuje išduotų raštų nuorašai išmėtyti antroje knygos dalyje tarp Krokuvoje išduotųjų žr.: LM, kn. 226, l. 87–139v. Taip pat žr.: išnaša nr. 152.
Vieno dokumento skirtingi nuorašai žr.: 1) Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 17, nr. 97 (1531 05 20) = LM, kn. 226, l. 8–9v. (b. d., b. v.); 2) nr. 177 (1532 02 20) = l. 2v–4 (1532 02 20); 3) nr. 217 (1532 07 –) = l. 21v–22.(b. d., b. v.); 4) nr. 230 (1532 07 10) = l. 26–27 (1532 07 10); 5) nr. 252 (1532 09 05) = l. 121–121v. (1532 09 05); 6) nr. 281 (1532 11 20) = l. 62–63 (1532 11 20); 7) nr. 288 (1532 11 28) = l. 64v–65v.(b. d., b. v.); 8) nr. 304 (1533 02 01, Petrakavas) = l. 74v–76v. (b. d., Petrakavas); 9) nr. 312 (1533 02 27) = l. 89v–91v. (1533 02 27); 10) nr. 314 (1533 02 28) = l. 83v–85 (b. d., b. v.); 11) nr. 339 (1533 05 05) = l. 92–92v (1533 05 05); 12) Nr. 346 (1533 05 20) = l. 99–100 (1533 05 20); 13) nr. 347 (1533 05 20) = l. 101v–103 (1533 05 20); 14) nr. 406 (1533 11 15) = l. 87v–88v. (1533 11 15); 15) nr. 422 (1533 12 13) = l. 108–109v. (1533 12 13); 16) nr. 423 (1533 12 13) = l. 109v–111 (1533 12 13); 17) nr. 451 (1534 05 17) = l. 139–139v. (1534 05 17).
LM 15-os ir LM 224-os knygų dublikatai sužymėti A. Dubonio publikacijos pastabose žr.: Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15, p. 293–306.
Žr. išnašą
Pilnesnis ir datuotas (1532 11 12) sąrašo nuorašas yra LM 15-oje knygoje (Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15, nr. 161, 161.1), o trumpesnis nedatuotas sąrašas – LM 226-oje knygoje (LM, kn. 226, l. 122v–123v).
Lietuvos Metrika (1533–1535). 8-oji Teismų, p. 27.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 19, nr. 16–249.
Krokuvoje 1536 m. lapkričio mėn. – 1537 liepos mėn. išduotų dokumentų nuorašai (LM kn. 21, l. 39v–199); Krokuvos reikalų fragmentai 1537 spalio mėn. (LM kn. 21, l. 225v–230, 237– 244); Lvovo reikalų 1537 liepos –rugsėjo mėn. fragmentai (LM kn. 21, l. 199v–224v., 230–238).
LM, kn. 23, l. 1–203.
LM, kn. 17, l. 89–629.
LM, kn. 20, l. 35–328.
LM, kn. 226, l. 1–139.
LM, kn. 227, l. 1–280.
LM, kn. 19, l. 44–327.
LM, kn. 21, l. 34–244.
LM, kn. 23, l. 1–204.
LM, kn. 15, l. 36–273.Be 1528–1529 Kapočio–I. Hornostajaus knygos" 77 lapų žr.: ten pat, l. 36–113. Pasiuntinybių reikalai neišskirti. Viso knygoje yra 237 lapai dokumentų tekstų.
Pirmas Lietuvos Statutas, p. 86.
Lietuvos Metrika (1533–1535). 8-oji Teismų, p. 27.
Ten pat, nr. 142, 394.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 19, nr. 36, 66, 70, 116, 126, 162, 163, 174, 216, 225, 236.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 17, nr. 8, 66, 97, 134, 135, 146, 177, 182, 225, 244, 255, 258, 303, 305, 308, 312, 342, 346, 377, 381, 396, 397, 398, 399, 400, 406, 410, 414, 418, 443, 444, 457, 458, 476, 504.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 20, nr. 81, 84, 97, 125, 127, 149, 168, 197, 210.
I. Valikonytė, Teismo dokumentų", p. 117–122.
I. Valikonytė, Teismo dokumentų", p. 123.
Lietuvos Metrika (1533–1535). 8-oji Teismų, p. 143. Tokios praktikos pavyzdžiai, žr.: I. Valikonytė, Teismo dokumentų", p. 122–123.
Klasifikaciniai kriterijai pagal I. Valikonytė, Teismo dokumentų", p. 112.
LM, kn. 226, l. 7v–8, 59v–63; LM, kn. 23, l. 47v–50, 183v–188, 192; LM, kn. 21, l. 107v–109v, 141–147v, 159–159v, 195–195v; 234v–235.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15, nr. 100, 126, 127, 127.1, 127.2
Būta išimčių. LM 17-oje knygoje užfiksuoti ansktyvesnių privilegijų įrašymo atvejai, žr.: Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 17, nr. 190 (1516 01 16), nr. 99 (1526 01 08), nr. 91 ([1527] 03 27), nr. 30 (1529 11 28).
Lietuvos Metrika (1533–1535). 8-oji Teismų, p. 131.
Ten pat, p. 193.
Paskaičiuota pagal chronologinį dokumentų sąrašą, Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 17, p. 548–549.
LM, kn. 226, l. 1–139v.
Paskaičiuota pagal chronologinį dokumentų sąrašą, Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 17, p. 548–549.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 20, nr. 1–66.
LM, kn. 21, l. 
Skaičiuota remiantis chronologiniu dokumentų sąrašu žr.: Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 20, p. 315–316.
1539 m. gruodžio mėn. įrašai baigiasi žr.: LM, kn. 23, l. 171v.
Paskaičiuota pagal chronologinį dokumentų sąrašą, žr.: Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 20, p. 317.
H. Berwinkel, Forschungsgeschichte der Aktenkunde III: Meisners Kritiker", http://aktenkunde.hypotheses.org/344. [žiūrėta 2016 09 01]
Lietuvos Metrika (1533–1535). 8-oji Teismų, nr. 128, 212, 213, 214; Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 19, nr. 259.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 19, nr. 123.
Ten pat, nr. 162.
LM, kn. 226, l. 8–9v.; 21v–22; 64v–65v; 74v–76v.; 83v–85; 118–119v; 120–121; 124–125;135v–136v; 136v–137v.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 19, nr. 18, 34, 36, 85, 216, 238.
LM, kn. 21, l. 61v–62v; 72–72v; 115v–116; 241v–242.
LM, kn. 23, l. 25–28; 29–32; 123v–125v; 133v–135v; 136–137v; 141–144v; 144v–146; 146–146v; 198–200v; 201–202v.
Гiстарычны слоўнiк беларускай мовы, выпуск 27, Мiнск, 2007, p. 310.
Н. Бережков, op. cit., p. 110.
I. Valikonytė, Teismo dokumentų", p. 115.
Ten pat, p. 114–117.
S. Lazutka, I. Valikonytė, J. Sinkevičiūtė, Įvadas", p. XV.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 19, nr. 233–234.
Ten pat, nr. 119–120.
Ten pat, nr. 204.
Ten pat, nr. 218–219.
LM, kn. 226, l. 58–59 (1532 12 13); LM, kn. 21, l. 92v–93v (1537 02 01); LM, kn. 23, l. 177v–178 (1540 01 25), 179v–180(1540 02 10).
LM, kn. 23, l. 86–89 (1539 05 03-01).
LM, kn. 23, l. 54–56 (1539 03 05).
А. Груша, Канцылярыя Вялікага княства, p.106–108.
Publikuota: М. Любавский, Литовско-русский сейм. Опыт по истории учреждения в связи с внутренним строем и внешней жизнью государства, Москва, 1900, Приложение, p. 1–2, nr. 1 (1519 01 06); p. 15–17, nr. 6 (1522).
Nedatuotos išmokos, [1532 m.]m žr.: LM, kn. 226, l. 122v–123. Išmokos iš iždo 1536 10 30, 1537 09 11, 1538 07 10 žr.: LM, kn. 21, l. 37–39.
LM, kn. 23, l. 12 (1538 12 15), 52v (1539 02–03), 95 (1539 05 01), 117v–118 (1539 07 28), 125v (1539 08 15), 170v (1539 12 28).
Литовские упоминки татарским ордам. Скарбовая книга Метрики Литовской 1502–1509 гг., М. Довнар-Запольский, Симферополь, 1898.
Liber quitantiarum Alexandri regis ab a. 1502 ad 1506 (Księga skarbowa króla Aleksandra), wydał A. Pawiński, Warszawa, 1897.
А. Груша, Канцылярыя Вялікага княства, р. 106–108.
Visus atvejus išvardijo A. Gruša, Канцылярыя Вялікага княства, p. 106–108.
Nurodytai pasiuntinybių medžiagos įrašymo specifikai pažymėti E. Banionis buvo specialiai įsivedęs specialią grupinę" numeraciją 5., 5.1., 5.2. ir t.t. (Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 5.), kuri buvo griežtai sukritikuota maskviškių kolegų, visiškai nesuvokus jų tikslingo naudojimo aplinkybių (М. Е. Бычкова, О. И. Хоруженко, Современные принципы издания кириллических документов Литовской метрики, Труды Инстинута Российской истории, вып. 8, Москва, 2009, p. 70–86.). Ta pati grupinė" numeracija pritaikyta ir LM 7-oje knygoje, žr.: Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 7.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 19, p. 51–71.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 17, nr. 475 (1535 08 25), 476 (1535 01–08 31).
B.d, b.v.. Žygimantas Senasis – Krymo chanui Saadet Girėjui, LM, kn. 226, l. 20–20v; Krokuva. 1532 05 28. Žygimantas Senasis – LDK ponų tarybai, LM, kn. 226, l. 20v–21v.
Lvovas. 1537 08 20. Žygimantas Senasis – Valakijos vaivadai Petrui iš Ardžešo (Radu VII Paisie – Petru de la Argeş) (1535 – 1545), LM, kn. 21, l. 213–214; Lvovas. 1537 09 10. Žygimantas Senasis – Maskvos didžiajam kunigaikščiui Ivanui IV dėl Lvovo armėnų skriaudų Maskvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ten pat, l. 237–238.
Krokuva. 1538 11 10. Žygimantas Senasis – Maskvos didžiajam kunigaikščiui dėl MDK pasiuntinių pas Turkijos sultoną saugumo, LM, kn. 23, l. 1–1v.
Krokuva. 1532 02 21. Žygimantas Senasis – LDK ponų tarybai dėl padėties Krymo chanate, LM, 226, l. 5–6; b.v., b.d. Žygimantas Senasis – Vilniaus vaivadai A. Goštautui dėl Čerkasų pilies apgulties, ten pat, l. 9v–11; Žygimantas Senasis – Krymo chanui Saadet Girėjui, ten pat, l. 20–20v.; Krokuva. 1532 05 28. Žygimantas Senasis –LDK ponų tarybai dėl pasiuntinių parinkimo vykti į Krymo chanatą, ten pat, l. 20v–21v.; Krokuva. 1532 06 11. Žygimantas Senasis – LDK ponų tarybai dėl Kijevo pilies ginimo nuo MDK, ten pat, l. 23v–24v.; b.d., b.v. Žygimantas Senasis – LDK ponų tarybai dėl pasiuntinybės į Krymo chanatą reikalų, ten pat, l. 29–31; Žygimantas Senasis – Vilniaus kaštelionui Jurgiui Radvilai dėl teisinių ginčų su Bonos Sforcos pavaldiniais ir dėl Kijevo pilies, ten pat, l. 41v–45v.; b.d., b.v. Žygimantas Senasis – Vilniaus vaivadai A. Goštautui dėl pasiuntinybės į Osmanų imperiją (fragmentas), ten pat, l. 91v–92.
Литовская Метрика. Отделы первый и второй. stp. 1–88.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 7, nr. 302 (1533 07 10).
Литовская Метрика. Отделы первый и второй, stp. 1–88.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 7, nr. 369–373.
LM, kn. 23, l. 1–1v.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 15, nr. 162 (1536 10 15). Apie pasiuntinybių reikalų sąsiuvinius šioje knygoje žr.: A. Dubonis, op. cit., p. 8–9.
Метрыка Вялiкага княства Лiтоўскага. Кнiга 28, № 48 (1536 05 23).
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 7, nr. 302–303.3.
Sudėtinė chronologiškai nevienalytė, bet su aiškiomis įrašų serijų ribomis, LM 7-oji knyga detaliai aprašyta N. Berežkovo žr.: Н. Бережков, op. cit., p. 125–127.
Laimontas Karalius

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos knygų rūšys (1522–1540): kaita ir testinumas


XIX a. metrikanto-archivisto Stanislovo Ptašyckio LM fondo knygų klasifikacija į užrašymų (книги записей, libri inscriptionum), teismo bylų (книги судных дел, libri decretorum), viešųjų reikalų (книги публичных дел, libri variarum transactionum publicarum) ir kitas knygų rūšis, kurių čia neminime, nes nėra mūsų tyrimui aktualios, pradėta kritikuoti dėl jos dirbtinumo ir nepagrįstumo dar to paties amžiaus pabaigoje. Teisybės dėlei reiktų pastebėti, kad jis laikėsi jau nuo XVIII a. pabaigoje archyvistų sukurtos LM archyvo aprašymo struktūros paremtos Lenkijos Karalystės kanceliarijos Karališkosios Metrikos tradicijomis, todėl šio istoriko aprašo nuopelnas yra būtent minėtos struktūros išplatinimas ir įtvirtinimas LM fondo (CGDA, f. 389) knygų aprašymuose, dabartinėje LM knygų leidyboje. Aprašas svarbus minėto carinės Rusijos sukurto fondo istorijai, ką rodo Patricijos Kennedy-Grimsted magnum opus, bet tiriant konkrečias LDK kanceliarijos knygų rūšis kelia daugiau sumaišties nei tvarkos.
LDK kanceliarijos knygų rūšiavimo ar rūšių klausimas neįsivaizduojamas be Nikolajaus Berežkovo darbo skirto ankstyvųjų LM knygų (iki 1522 m.) šaltinotyrinei analizei. Jis analizuodamas LM knygas aiškiai pabrėžė savo mokslinių interesų variklį, norą įrodyti tai, kad nepaisant autoritetingų Matviejaus Liubavskio ir Ivano Lapo nuomonių dėl LDK kanceliarijos knygų maišyto įvairių reikalų pobūdžio, originalios LDK kanceliarijos knygos turėjo aiškiai išreikštą nuoseklią chronologinę ir tematinę struktūrą. Kaip žinome originalios knygos neišliko, tad šiam istorikui teko jas re(su)konstruoti remiantis XVI a. pabaigos knygomis kopijomis. Pirmą kartą istoriografijoje atidžiai buvo išanalizuotos knygų kopijų antraštės, išlikusios originalios knygos (LM 9-a knyga), pravesta detali įrašų analizė išskiriant vienalytes raštininkų chronologines serijas bei nustatant jų chronologines ribas. Remdamasis šiais nustatytais kriterijais ir teze, kad dauguma knygų kopijų turi sudėtinį pobūdį, sudarytos iš kelių originalių knygų, N. Berežkovas išlikusiose XV a. vidurio – 1522 m. metų knygas kopijose rado ir išskyrė šias knygų rūšis: Kazimiero Jogailaičio (1440–1492 ir Aleksandro Jogailaičio (1492–1506) laikų bendros suteikčių ir teismų reikalų (книги данин и судовых справ), o nuo 1506 m. atskyros suteikčių ir teismo reikalų (книги судовых справ), nuomų (книги аренд), išmokų ir totorių išlaidų (отправ и росходов на татар) ir pasiuntinybių ir sutarčių (книги посольств и докончании). Šių knygų rekonstrukcijai buvo pasitelkti detalūs kiekvienos jų medžiagos išsidėstymo knygose kopijose žemėlapiai (aprašai). Kartu jis išskyrė šioms daugmaž tematiškai ir chronologiškai vientisoms vadinamosioms einamosioms knygoms (текущие) nepriklausiusius konkrečius atskirus plačius dokumentus bei iš likučių ir atskirų dokumentų XVI a. pabaigoje perrašant originalus LDK kanceliarijoje sudarytus mišraus turinio rinkinius (сборники смешаного содержания, смесь). Nors N. Berežkovas pripažino knygos kopijos kaip teisiškai pavaduojančios originalą tezę, darė nemažai išimčių išreikiančių pagarbą knygų kopijų struktūrai, pripažino faktą, kad nereiktų reikalauti iš to meto LDK valdovo raštininkų (писари господарские) absoliutaus preciziškumo ir nuoseklumo, bet tai buvo tik šalutinės išimtys padarytos vystant pagrindinę rekonstrukcinę originalų mintį.
Dar daugiau sumaišties originalių knygų sudėties klausimu sukėlė Egidijus Banionis. Kūrybingai ir kritiškai pratęsęs N. Berežkovo tezę apie knygų kopijų ir originalų neatitikimą jis išviso suabejojo originalų kaip įrištų knygų pavidalu Kazimiero ir Aleksandro Jogailaičių laikų kanceliarijoje. LDK kanceliarijos knygos, pati sąvoka tapo amorfiška pavidalo prasme. Tai mintis (sąvoka) raštininkų galvose, tikras miražas istorikams, nes sunkiai apčiuopiamas sudėtingose ir daug kruopštaus analitinio darbo reikalaujančiose mažų (подсерии) ir didesnių atskyrų chronologinių dokumentų įrašų serijų (sąsiuvinių, pluoštų, knygų) dėlionėse, konkretizuotos grafinėse datų stulpeliuose ir subrūkšniuotose linijų (knygų kopijų) atkarpose. Miražas, kurio vaikymasis Krzysztofui Pietkiewicziui atrodė visai nereikalingas. Nepaisant viso to E. Banionis nekvestionavo pačios kanceliarijos knygų rūšių, dokumentų rūšiavimo LDK kanceliarijoje fakto, nors jo pažinimą stipriai apsunkino.
Rastas 1623 metų originalių LM knygų sąrašas baigė spekuliacijas dėl ankstyvųjų LM originalių knygų išsibarstymo, todėl N. Berežkovo originalių ir knygų-kopijų neatitikimo tezė, kurią savo laiku išplėtojo E. Banionis, nebeturi pagrindo. Šis sąrašas aiškiai rodo, kad dabar būtina gerbti knygų-kopijų struktūrinį vientisumą. Kritiškas požiūris į N. Berežkovo ir E. Banionio įdirbį dabar būtinybė. N. Berežkovo išvados apie rūšinę vienovę gautos konstruojant ankstyvąsias originalias knygas remiantis vadinamomis sudėtinėmis knygomis kopijomis, o tokia istoriko savivalė knygų kopijų atžvilgiu savo ruožtu vaizdą padarė daug gražesnį nei buvo. Verta atkreipti dėmesį, kad dar neatradus minėto sąrašo Irena Valikonytė įvadinėje LM 227-os knygos publikacijos dalyje ir vėlesniame straipsnyje kritikavo N. Berežkovo per daug optimistines išvadas apie knygų didžiulę turinio vienovę, pažeidžiamą tik epizodiškai". Nepaisant šios kritikos nereikėtų atmesti N. Berežkovo ir E. Banionio analitinio įdirbio analizuojant knygų sudarymo principus, ypač pastarojo sudėtingą istorijos šaltinių termino knygos (dgs.) analizę. Akivaizdu, kad sudėtingoms knygų dėlionėms, konstrukcijoms buvo reikalingi empiriškai apčiuopiami konstrukciniai vienetai, pvz., vienarūšių įrašų serijos kitaip sąsiuviniai – archyviniai vienetai knygose kopijose, o atidžios N. Berežkovo ir E. Banionio knygų kopijų antraščių ir rubrikų analizės ir kritikos pavyzdžiai padeda priimti sprendimus, kuri iš jų yra originalios knygos antraštė, o kuri XVI a. pabaigos. Žinoma originalių knygų sąrašas nepadarė lengvesnio termino knygos vartosenos to laiko LDK kanceliarijoje suvokimo, bet vieną paslaugą padarė – raštininkai teoretikai, turint omenyje E. Banionio teiginį, kad knygos funkcionavo tik sąvokos lygmeniu, patapo raštininkais praktikais lipdančiais (formuojančiais) atskiras galbūt skirtingų rūšių įrištas knygas.
N. Berežkovas tyrimą baigė ties 1522 metų liepos mėnesio riba. Tai Alberto Goštauto (1522–1539) kanceliarystės pradžios data, kuri atsispindėjo naujai pradėtų dviejų skirtingų rūšių knygų suteikčių (книги данин) LM 12-os (1522–1530; užrašymų knyga 12) ir teismo reikalų (книги судовых справ) LM 224-os (1522–1530; teismų bylų knyga 4) knygų antraštėse. Kaip pažymėjo N. Berežkovas atskiros pasiuntinybių knygos nepradėta vesti – pratęsta dar 1506 m. pradėta LM 7-oje knygoje-kopijoje išlikusi knyga (1506–1539; užrašymų knyga 7). Minėto istoriko nuomone, šios knygos žymėjo tvarkingesnės knygų vedimo tvarkos įvedimą valdovo kanceliarijoje. Visų svarbiausia, kad jos nebekėlė tiek intelektualinių rūpesčių, nei ankstyvosios knygos išlikusios, jo terminais kalbant, sudėtinėse knygose kopijose (книги копии сложного состава) ir jis numatė būtinybę patikrinti savo klasifikacijas ir jos pagrindu padarytas kanceliarijos knygų atribucijas vėlesnių laikų kanceliarijos produkcija. Tai nebloga mintis, nes čia nelieka įkyrios miglotos knygų sąvokos (visa knyga kopija ar vis dėlto tik dalis jos) ir tam tikros dokumentų rūšies sutapatinimo problemos. Iš esmės kanclerio A. Goštauto knygos – tai aiškiai atskirtos įrištos knygos. Jomis remiantis galima drąsiai analizuoti raštininkų mintis formuoti tam tikros rūšies kanceliarijos knygą ir pilnai atskleisti jos charakteristikas nebijant peržengti ginčytinas tematines ir chronologines įrašų serijų (sąsiuvinių) ribas prieš tai buvusiose sudėtinėse knygose kopijose.
LM fonde tai būtų, atitinkamai be minėtų trijų knygų LM 12-os (1522–1530), LM 224-os (1522 –1530) ir LM 7-os (1506–1539), LM 14-a (1524–1530; užrašymų knyga 14), LM 15-a (1528–1538; užrašymų knyga 15), LM 226-a (1529–1534; teismų bylų knyga 7), LM 227-a (1533–1535; 8-toji teismų bylų knyga), LM 19-a (1535–1536; užrašymų knyga 19), LM 21-a (1536–1537; užrašymų knyga 21), LM 23-a (1538–1540; užrašymų knyga 23), LM 17-a (1530–1536; užrašymų knyga 17) ir LM 20-a (1536–1539; užrašymų knyga 20). Už tyrimo ribų liko LDK kanceliarijos sudarytas 1528 metų kariuomenės surašymas LM 523-a knyga dėl savo kilmės specifikos. N. Berežkovas atkreipė dėmesį, kad A. Goštauto kanceliarystės pradžios nedera sieti vien su LM 12-os ir LM 224-os knygų pradžia, kad dalis jo laikui priskiriamų 1522–1523 m. dokumentų pateko į LM 10-ą (1518–1523; užrašymų knyga 10) ir LM 11 (1518–1523). Pabaiga vėlgi nėra aiškiai pabrėžta kanceliarijos knygose. Yra aiški užuomina, kad pradėta vesti po minėto kanclerio mirties 1540 metais LM 24-a (1540–1544; užrašymų knyga 24) knyga, užvesta nauja LM 231-a (1540–1543; 12-oji Teismų bylų knyga) knyga, o LM 28-tos knygos sudėtyje išliko naujai pradėtas 1540–1542 metų sąsiuvinis. Orientyrais galėtų tarnauti LM 7-tos, LM 15-os ir LM 20-os knygų pabaigos 1539 metais, ypač LM 23-os pabaiga 1540 metais bei tam tikrą naują LDK kanceliarijos knygų tvarkymo etapą žyminčios 1538 metais pradėtos vesti lotyniška Palenkės apeliacijų ir pasiuntinybių (справы и посолства) LM 524-a (1528–1542; viešųjų reikalų knyga 2) knygų serijos.
Analizuosime minėtas kanceliarijos knygas ne pirmi. Bene pilniausiai N. Berežkovo numatytų tyrimų programą bandė įgyvendinti Aleksandras Gruša. I. Valikonytė daug nuveikė tyrinėdama valdovo teismo bylų knygas. Rezultatai apibendrinti keliais straipsniais, viename analizuotas teismo bylų knygų sandaros modelis, kitame – smulkiai aprašyta ir apibrėžta teismo dokumentų nomenklatūra. Valerijus Menžynskis ir T.A.Topalova paliko po nedidelį straipsnelį. Sunku vienareikšmiškai vertinti V. Menžynskio bandymą apskaičiuoti LDK kanceliarijos išduotus dokumentus 1522–1552 metais. Galima susidaryti tam tikrą vaizdą apie dokumentų rūšis (nomenklatūra), jų pasiskirstymą laike, kaip pavyzdžiui, atkreiptas dėmesys į patvirtinimų pagausėjimą suteikčių atžvilgiu, bet skaičiuojant deja apsiribota tik užrašymų knygomis. Tai iškreipia bendrą kanceliarijos veiklos sričių proporcijų vaizdą vienos svarbiausių teisminės nenaudai.
A. Grušos ir I. Valikonytės tyrimų vertinimai bus aptarti analizuojant minėtas LM knygas. Tačiau vieną bendresnio pobūdžio klausimą dėl I. Valikonytės aktų įvairovės". t. y. kitos rūšies dokumentų buvimą tam tikro profilio knygoje problemos sprendimo. Visiškai pritariant išvadai, kad LM knygoms būdinga organizuota sisteminga įvairovė, kurią veikė intensyvėjanti rašto kultūra, ir valdovo bei jo administracijos funkcijų neišsikristalizavimas", mūsų dėmesį atkreipė vienas aspektas. Aktų įvairovę" I. Valikonytė aiškino to meto valdovo valdžios prigimtimi. Kadangi iki 1564 m. teismų reformos teismas ir administracinė valdžia nebuvo atskirti", teismų knygose, Jos manymu, ypač ryškus valdžių sujungimas viename valdovo asmenyje"; kad reikia atsižvelgti į didžiojo kunigaikščio valdžios prigimtį, jos prerogatyvų daugialypumą: didysis kunigaikštis – valstybės galva, pats stambiausias žemvaldys – tėvoninkas, aukščiausias teisės ir įstatymdavystės šaltinis". Iš to seka įdomios loginės išvados: į knygą patekę dovanojimai – viskas ką sprendžia valdovas, netgi paprasčiausiai dovanojimai" – visa tai valdovo teismas". Ir tai yra valdovo raštininkų minties savitumo išraiška, kad amžininkai matavo kitais matais"". Vėlesniuose tekstuose ši mintis pratęsta, teigiant, kad raštininkas sudarantis kanceliarijos knygas turėjo susidurti su nuorašų klasifikavimo sunkumais, nes Lietuvos didysis kunigaikštis buvo aukščiausias ponas (пан звирхний) savo valstybėje" ir visi jo nutarimai galėjo būti suvokiami kaip tikro teismo dekretai". Tuo pačiu metu akcentuojant ryškų (vienodos antraščių formuluotės, įrašų struktūros, tematinis dominavimas) LM 12-os ir LM 224-os knygų profilinį pobūdį, neužmirštama pridėti, kad nereikėtų iš karto reikalauti švarių" (tvarkingų) knygų vedimo (naujos knygų vedimo tvarkos įsisavinimo sunkumai) žinant valdovo statusą ir jo prerogatyvų daugiafunkciškumą".
Iš ties, organizuota sisteminga įvairovė" empiriškai pagrindžiama, bet problema yra ta kad aplamai neįmanoma rasti kanceliarijos knygą be vienokio ar kitokio kiekio kitokio profilio dokumentų nei knygos antraštė. Todėl jei norime adekvatesnių pačių raštininkų mintims ir veiksmams formuluočių derėtų remtis geranoriškumo principu (principle of charity) taikomu antropologijoje: Jei mes norime suprasti kitus, mes turėtumėme pripažinti jų teisumą daugumoje klausimų" (D. Davidson). Jei knygos antraštėje užrašyta šiose knygose rašoma suteiktys arba šiose knygose rašoma teismo raštai tai tos knygos ir buvo tokios su visais kitokio profilio dokumentais. Jei sutiksime su interpretacija, kad suteiktys patekusios į teismų reikalų knygas pasidaro valdovo teismo sprendimais", tai tūrėtų būti galiojantis ir atvirkščias variantas, teismo sprendimo raštai patekę į suteikčių knygas pasidaro suteiktimis". Toks argumentavimas niekur neveda, nes jis išplauna suteikties ir teismo sprendimo rašto reikšmes lyg to meto raštininkai negebėtų jų skirti. O juk mes žinome, kad jie tai darė, jie stengėsi rūšiuoti dokumentus nurašymui į tam tikras knygas. Akcentas turėtų kristi ant aktyvios (rūšiuojančios) valdovo kanceliarijos atminties tvarkybos", rutinos ir reguliarumo, pasireiškiančio knygų įrašų formos, chronologiniu ir tematiniu nuoseklumu, knygų rūšių serijų apraiškomis. N. Berežkovo viską kelyje nušluojantis siekis parodyti tvarkingas knygas būtent rėmėsi tokių apraiškų akcentavimu. Konkrečios minties sukurti tam tikros rūšies knygą raida – problema, kurios tyrimas leidžia formuluoti adekvatesnes pačių raštininkų kategorijoms tezes. Raštininkas yra tos pačios rašytinės (rašto) kultūros (literacy) mentaliteto atstovas kažką mums suprantamo jų veikloje ir jų pagamintuose daiktuose galime suvokti.
Kitos metodologinės pastabos.
1) Dėl visų viršuje paminėtų knygų gamybos tarpusavyje darbus turėjo derinti valdovo raštininkai: Michailas Bohušas Bohovitinavičius ( 1530), LDK žemės iždininkas, maršalas, Slanimo ir Kameneco laikytojas, Ivanas Ostafjevičius Hornostajus, nuo 1531 m. sausio mėn. LDK žemės iždininkas, maršalas, Darsūniškio, Slanimo, Mstibogovo, Zelvos laikytojas, nuo 1538 m. Trakų vaivadijos valdytojas (spravca), Sidoras Kopotis Vasiljevičius-Vaskovičius (1531 ), maršalas, Medininkų, Pervalo laikytojas, Michailas Vasiljevičius (Sviniuskis), valdovo raštininkas nuo 1529 m., Medininkų, Krėvos, Stakliškių ir Karmėlavos laikytojas, ir Vilniaus vaivados ir kanclerio Alberto Goštauto raštininkas Martynas Turas (lotyniški raštai). Kiekvienas raštininkas buvo savotiška savarankiška organizuota pareigybė", ta prasme, kad kiekvienas turėjo savo operatyvinius štabus" sudarytus iš tarnų ir dijokų ir pagrįstus pirmiausiai feodaliniais, paternalistiniais, pono tarno santykiais. Jie buvo ponai, bent jau pirmieji trys iš paminėtųjų, aišku su savo garbės laipsniais, bet tai automatiškai nekuria viršininko ir pavaldinio santykių. Galima analogija, Vilniaus vaivada yra pirmiau nei Trakų, bet kaip žinome iš to neplaukia, kad Vilniaus vaivada gali įsakinėti Trakų vaivadai, o pastarasis turi jam paklusti. Kas galingesnis dažnai sprendė ne pareigos, o konkreti asmenybė, konkretūs įgūdžiai, asmeniniai ryšiai, giminė. Knygų gamybos darbų pasiskirstymas ir organizavimas buvo tęstinių derybų objektas, bendradarbiavimui reikalingos taisyklės buvo kuriamos, bet jos buvo daugiau neformalios, kintančios pagal susiklosčiusias aplinkybes, įrašytos" raštininkų galvose (I. Valikonytė). Taigi, raštininkai buvo praktikos, veiklos žmonės, ne teoretikai. Jiems pirmiausiai turėjo rūpėti praktiniai rezultatai, kad laiku būtų sukurtas dokumentas, kad jis tinkamai būtų nurašytas ir išduotas kam reikia, kad tinkamai iš dokumentų ar iš jų nuorašų arba juodraščių būtų sudaromos knygos – visa tai turėjo veikti nepaisant visų numanomų iškylančių sunkumų, kartais ignoruojant visas formalias rašytinės kultūros logikas: praktikos logika baigiasi ten, kur būti logiškam nebebūtų praktiška". Reiktų klausti, Kaip aplamai buvo įmanomos rašvedybinių taisyklių laikymasis to meto LDK kanceliarijoje?
2) Kaip žinome, tie patys raštininkai kuravo ir suteikčių, ir teismo, ir pasiuntinybių knygas, o kalbos apie specializacijas tik trukdo matyti esmę. Taip B. Bohovitinavičius, M. Sviniuskis, I. Hornostajus tam tikrais periodais buvo tam tikrų šalių diplomatinių dokumentų bei pasiuntinybių tarnybos specialistais, bet tai visai jiems netrukdė sudarinėti kitų rūšių dokumentus ar būti atsakingiems už suteikčių ir teismo reikalų knygas. Todėl reikia konstruoti analizės įrankius atsižvelgiant į jų tokius plačius veiklos barus. T.y. jei nori pažvelgti raštininko akimis, reiktų žvelgti visų šių rūšių knygų kontekste, ne vienos kurios atskirai. Taip kaip darė N. Berežkovas. Tokia archyvaro" perspektyva žinoma yra fikcija, tokios pareigybės nebūta. Tačiau istorikui ši fikcija padeda atsikratyti išankstinių knygų charakteristikų kokios jos tūrėtų būti. Raštininkai nesprendė valdovo valdžios daugiafunkciškumo problemos, jų vaizduotė buvo įrėminta tomis keliomis konkrečiomis knygų rūšimis ir tik jomis operavo rūšiuodamas dokumentus ar teisinius aktus (veikas) skirtus atminčiai. Knygos – tai tarsi valdovo valdžios ir raštininkų atminties struktūros, jos ne riboja raštininkus, o kreipia dokumentų ar informacijos apie juos išsaugojimo poreikį keliomis konkrečiomis kryptimis. Žinoma, reikia pabrėžti, kad ši archyvaro" fikcija yra susijusi būtent su kanceliarijos knygų formavimu, o tai dar nėra archyvas tiesiogine ta žodžio prasme. Archyvas – konkreti vieta ar tai būtų LDK kanceliarija ar iždinė. Archyvotyra pirmiausiai tirtų tose patalpose saugomus vienetus, jų dinamiką, tvarkymą. Knygų formavimas (kažkas panašaus į filing by the book: accumulating and managing records in early modern chancelleries) užima kanceliarijos raštvedyboje tarpinę padėtį tarp valdžios vykdymo, kur dokumentai yra pirmiausiai valdžios įrankiai, ir archyvo, kai suformuota knyga pakliūna į archyvą. Šia fikcija taip pat norima išvengti konkrečių dokumentų judėjimo etapų kanceliarijoje ir materialinių knygų suformavimo darbų organizacijos klausimų. Tarp menkų ir mažai konkrečios informacijos teikiančios empirikos fragmentų pagrindu sukurtų kelių idealios raštvedybos schemų ir dinamiškos ir kintančios beveik su kiekviena knyga jų įrašų struktūros bei turinio glūdi per didelė praraja.
3) Nėra prasmės įrodinėti, kad LDK diplomatikos ar archyvistikos terminologija neapibrėžta ir jai trūksta konkrečių tyrimų. Mūsų tikslas yra LDK kanceliarijos raštininkų suvokiamos praktinės diplomatikos ir archyvotyros tyrimas, todėl mums nėra būtini tikslūs terminai, kurie vartojami detaliai aprašant ir klasifikuojant archyvų fondų medžiagą ar kuriant antraštes publikuojamiems dokumentams. Šiuo atveju svarbu neprarasti ryšio su istorijos šaltinių terminais, o tam būtinas lankstumas dėl jų neapibrėžtumo. Knyga – tai LDK knygos kopijos, konkrečios genetiškai su LDK kanceliarija susijusios knygos kaip LM fondo dalis. Knygos (dgs.) vartojama kai reikia išreikšti knygose kopijose esančių antraščių ir paantraščių, kurias priskyrėme originalių rankraščių tekstui, pavadinimus konkretizuojančius raštininkų archyvines" mintis. Tikras istorikų galvosopis yra bendri LDK kanceliarijos rašytinės produkcijos formų pavadinimai. Modernizuojančios" (Naujųjų laikų) vokiškosios archyvistikos (der Akt, die Akte, Archivkunde, registratūra) rėmuose visai neblogai turėtų jaustis terminai LDK kanceliarijos aktų knygos bei raštas (raštai), kuriuos įtaigiai siūlo Eugenijus Savisčevas. Aktų terminas sprendžia įrašų atminčiai neturinčių atskirų rašytinių dokumentų pavidalo teisinę sąsają su kanceliarijos knygomis, bei rodo, kad aktavimas (aktas) nėra tas pats kaip dokumentų nurašymas (nuorašas). Aktų knygoms sinonimiškas įrašų knygos (księgi wpisów) terminas Lenkijos istoriografijos tradicijoje, plačiai suvoktas kaip valstybės institucijų knygos, ne vien kaip specifinės Karališkosios Metrikos užrašymų knygos (libri inscriptionis). Šioje vietoje įrašas ir aktas tam tikra prasme yra sinonimai, bet kitose išsiskiria dėl platesnės teisinės akto reikšmės, ne vien rašto forma, bet ir kita vieša forma gali būti atliktas teisinis aktas (veika). Iš kart pripažįstame, kad tokia šio termino reikšme vartoti yra labai sudėtinga dominuojančios Rusijos aktų archeografijos fone, nes kalbiniai įpročiai yra vieni tvirčiausių. Ginčai dėl terminų nėra šio straipsnio tikslas, o geros taikymo praktikos dar kol kas trūksta, todėl akto termino vengta. Lietuviškas terminas raštas yra ne tik patogus lenkiškų (list) ir rusėniškų istorijos šaltinių (лист) vertinys bei geras šaltinis lietuviškų terminų darybai (aplinkraštis, saugraštis, skolaraštis, bemuitis raštas), bet kartu išreiškia galutinę raštų kitaip mandatų pergalę valdžios vykdymo suraštinimo" procesuose Naujaisiais laikais (листы военные, kariniai raštai). Rusijos aktų archeografijos tradicijoje įprasta LM raštams priskirti siauresnę mandatų (листы указные) reikšmę. Suteiktis (данина) ir suteikties raštas palikti kaip sinonimai, taip pat pavaduojantys ir privilegijas, nes su privilegijų originalais čia nedirbama. Laisvesnis dokumento termino vartojimas visoms rašto formoms, dokumentai, dokumentika, tūrėtų padėti išvengti kolizijų.


1. Penkios LDK kanceliarijos knygų rūšys (1522–1530): LM 11-a, LM 224-a, LM 12-a, LM 14 knygos (LM 7-a ir LM 15-a)

Istoriografijoje daug kalbėta apie LM 12-oje (1522–1529) ir LM 224-oje (1522–1530) knygose matomą LDK kanclerio norą jei nereformuoti, tai sutvarkyti kanceliarijos darbą: kancleriu tapus Albertui Goštautui raštvedyba buvo pastebimai geriau sutvarkyta, pradėtos rašyti naujos" ir dar skirtingų rūšių dokumentų knygos"". Prie jų taip pat reikia pridėti ir dviem metais vėliau, 1524 m. pradėtą LM 14-ą (1524–1529) knygą. Naujos tvarkos esmė suvokiama štai tokiu būdu. LM 12-a ir LM 224-a knygos kopijos turi paprastą sudėtį. Galų gale istorikams nebetenka laužyti galvas dėl sunkiai apibrėžiamos knygos sąvokos ir tarti, kad knygos šalia kitų reikšmių reiškė ir mums visiems suprantamą vieną įrištą knygą šiuolaikine prasme. Jos buvo vientisos chronologijos ir tematiniu atžvilgiu, nesudarytos iš kelių skirtingų rūšių ar chronologijos dokumentų įrašų grupių, fragmentų ar mišinio. Iš ties, lyginant su prieš tai baigtomis knygomis (ypač LM 10-a (1518–1523) ir LM 11-a (1518–1523) knygomis, ar chronologiškai lygiagrečia 1506 m. pradėta LM 7-a knyga) stebina minėtų knygų įrašų vienoda struktūra, kurią I. Valikonytė tiksliai apibūdino kaip itinerarinę". Įrašai grupuojami pagal valdovo buvimo vietą chronologiškai. Šioms įrašų grupėms sukurtos daugmaž vienodų formuluočių specialios paantraštės, kurias galima aiškiai priskirti originalo ypatybėms, o ne knygos kopijos. Kai kuriose pilnai su vardu, pareigomis, tikslia chronologija ir vieta fiksuota tam tikro raštininko reikalų" pradžios, bet dažniau pasitenkinta kuria nors lakoniška tik vietos ar raštininko duomenimis. Kas svarbiausia neretai jos dubliuojasi LM 12-oje, LM 224-oje ir LM 14-oje knygose, ir net LM 7-oje knygoje, kur panašios paantraščių formuluotės taip pat pasitaiko tarp 1522–1529 m. įrašų, kas rodo vienalaikį jos sąsiuvinių formavimą – tik įrišta vėliau, po 1539 metų. Apie specifines jų ypatybes, pvz., kai paantraštė neatitinka po to įrašytų dokumentų, čia plačiau nenagrinėsime. LM 14-os knygos įrašų struktūra, kurią A. Gruša lygina su originalios LM 9-os knygos struktūra, skiriasi nuo LM 12-os ir LM 224-os knygų tik tuo, kad struktūruota pagal raštininkų B. Bohovitinavičiaus (nr. 1–67), K. Vasiljevičiaus (nr. 68–656) ir I Hornostajaus (nr. 657–927) produkciją į trys atskiras chronologiškai nuoseklias knygos dalis. Tai galime laikyti disciplinuoto raštvedybinio darbo pavyzdžiu, nes iš anksto turėjo būti mintis suformuoti tokią knygą.
Aišku, knygų rūšiavimo klausimui svarbiau profiliavimas pagal dokumentų ar aktų rūšį: Knygos, kuriose rašomos suteiktys ir patvirtinimai – LM 12-a knyga (В тых книгах пишуть ся листы, данина короля его милости и тежъ потъверъженья); Knygos, kuriose rašomi teismų raštai – LM 224-a knyga (В тых книгах пишут ся листы судовые). Šių knygų pradžiose aiškiai deklaruoti jų formavimo principai.
Įdomi I. Valikonytės pastaba dėl dokumentų rūšiavimo lyginant LM 12-ą ir LM 224-ą knygas, priartėjanti prie adekvatesnės raštininkų kategorijoms sampratos. Ji atkreipė dėmesį į tą faktą, kad valdovo teismo sprendimo raštai (dekretai) (лист судовый) įrašyti tik LM 224-oje knygoje, o didžiulėje LM 12-je jų nėra (su viena išimtimi nr. 711). Nors ši pastaba iš dalies yra veržimasis per atviras duris, nes knyga jau raštininkų pavadinta knygos, kur rašomi teismo raštai, bet ji iš dalies sprendžia aktų įvairovės" keliamą problemą. LM 224-oje knygoje įrašyti ne vien valdovo teismo spendimų raštai kitaip teismų raštai (112 iš 396 rusėniškų, lotyniški – 129; viso 525). Taigi, įrašyta titulinė dokumentų rūšis sudaro tik 1/3 kitų rusėniškų raštų rūšių – mandatų (inskripcijų), suteikčių ir patvirtinimų, LDK iždo dokumentų. Minėtos dokumentų rūšys, išskyrus iždui priskiriamus, kaip žinome sudaro LM 12-os knygos pagrindą, nes tik 15 iš visų 715 rusėniškų raštų formuliaro dalyje naracijoje, teisinio pagrindimo išdėstyme, pradedamos žodžiu жаловати, visos kitos – бити чолом (чоломъбитье). Tai liudija, kad raštininkai laikėsi taisyklės, kad knygose rašomos jo mylistos karaliaus suteiktys ir patvirtinimai". Minėta pastaba dėl titulinės dokumentų rūšies rodo, kad reikia kritiškai taikyti A. Grušos knygų rūšių nustatymui 1530–1540 metų laikotarpiu naudotą procentinį dokumentų rūšių skaičiavimą. Šį kriterijų taikė knygoms, kurios neturėjo originalios antraštės. Nors jis pats nepateikė aiškaus procentinio santykio reikalingo tam tikros rūšies knygos pavadinimui, bet mažai suklysime įsivedus ribinį